PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2017 m. balandžio 25 d. 

sprendimu Nr. 1-891

 

 

 

SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATAI

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Seniūnaičių sueiga yra seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūnaičių susirinkimas.

2. Seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje.

3.Seniūnaičių veikla grindžiama kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.

 

II. SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS KOMPETENCIJA

 

4. Seniūnaičių sueiga aptaria ir priima sprendimus dėl:

4.1.seniūnijos metinioveiklos plano projekto ir dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos;

4.2. bendruomenės saugumo ir gyvenamųjų vietoviųsaugios aplinkos, teritorijų tvarkymo ir atnaujinimo, viešųjų erdvių pritaikymo bendruomenės poreikiams;

4.3. pagalbos labiausiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams (socialinės rizikos šeimoms, nepilnamečiams, vieniemsgyvenantiems asmenims, neįgaliesiems ir kt.);

4.4.tradiciniųseniūnijos sveikatinimo, kultūros ir sporto renginių;

4.5. savo gyvenamosios vietovės materialiojo ir nematerialiojo paveldo puoselėjimo;

4.6. viešųjų paslaugų teikimo seniūnijos gyventojams tvarkos ir kokybės.

5. Seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi ir kiti seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams rūpimi klausimai ir dėl jų priimami sprendimai.

6. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė)institucija privalo nustatyta tvarka juos įvertinti. Seniūnas seniūnaičių sueigos sprendimus ir siūlymus teikia Savivaldybės institucijai pagal kompetenciją:

6.1. jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra Savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame Tarybos posėdyje;

6.2. jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo.

 

III. SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS DARBO ORGANIZAVIMAS

 

7. Seniūnaičių sueiga vyksta seniūnijos patalpose ar kitose patalpose, kurias neatlygintinai suteikia Savivaldybė.

8. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. Seniūnaičiai į sueigą gali kviesti Savivaldybės institucijų atstovus ir seniūnijos gyventojus.

9. Pirmosios seniūnaičių sueigos metu seniūnaičiai išrenka pirmininką, kuris pirmininkauja sueigoms visos kadencijos laikotarpiu. Taip pat išrenkamas sueigos pirmininko pavaduotojas ir sekretorius. Seniūnaičiai gali atšaukti pirmininką nepasibaigus kadencijai ir išrinkti pirmininku kitą seniūnaitį. Pirmininkas gali atsistatydinti iš pirmininko pareigų, pateikęs seniūnaičių sueigai rašytinį prašymą.

10. Seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnijos seniūnaičių, išplėstinėje sueigoje – daugiau kaip pusė protokolu patvirtintos išplėstinės seniūnaičių sueigos dalyvių.

11. Negalintys dalyvauti sueigoje balso teisę turintys dalyviai turi teisę raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti paskelbta sueigoje.

12. Seniūnaičių sueiga yra vieša. Sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

13. Seniūnaičių sueigos darbotvarkę sudaro pirmininkas seniūnaičių, seniūnijos gyventojų ir seniūno siūlymu. Sueigos metu balso teisę turintys dalyviai ir seniūnas turi teisę pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę ir naujų klausimų. Sueigoje negalintys dalyvauti balso teisę turintys dalyviai raštu gali pasiūlyti klausimus svarstyti sueigoje ir šiais klausimais raštu pateikti savo nuomonę, kuri turi būti paskelbta sueigoje.

14. Darbotvarkės projekte nustatoma darbotvarkės klausimų svarstymo eilės tvarka, nurodomi pranešėjai ir į posėdį kviečiami asmenys. Sueigos darbotvarkė patvirtinama sueigoje dalyvaujančių visų balso teisę turinčių dalyvių balsų dauguma. Sueigos darbotvarkė skelbiama seniūnijos tinklalapyje, iškabinama skelbimų lentose.

15. Seniūnaičių sueigoje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus, paprastai pirmiausia išklausomas svarstomo klausimo pristatymas ir balso teisę turinčių dalyvių bei seniūno nuomonė. Sueigos pirmininkui leidus, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti sueigos dalyviai. Pristatant svarstomą klausimą, išdėstoma jo esmė, nurodoma jo svarba bendruomenei, galima įtaka seniūnijai skirtiems asignavimams ir Savivaldybės biudžetui.

16. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančiųjų, turinčių balsavimo teisę, balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas.

17. Seniūnaičių sueiga protokoluojama. Seniūnaičiųsueigos pirmininkas užtikrina, kad seniūnaičių sueigos sprendimai būtų surašyti protokole. Protokolą rašo sueigos išrinktas sekretorius arba, jam nedalyvaujant, pirmininko paskirtas asmuo. Protokole nurodoma sueigos data, eilės numeris, dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeris ir pavadinimas, klausimą pateikęs pranešėjas, kalbėjusieji ir priimtas sprendimas. Protokole taip pat nurodomi balsavimo rezultatai, įrašoma seniūnaičių ar seniūno atskiroji nuomonė. Sueigos protokolą pasirašo sueigos pirmininkas ir sekretorius. Protokolas per 5 dienas pateikiamas seniūnui.

 

IV. IŠPLĖSTINĖ SENIŪNAIČIŲ SUEIGA

 

18. Sprendžiant klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijosgyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga. Išplėstinės sueigos dalyvių sąrašą sudaro seniūnas.

19. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje turėdami sprendimo priėmimo teisę dalyvauja visi tos seniūnijos seniūnaičiai ir pareiškę pageidavimą raštu seniūnui tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai.

20. Išplėstinę seniūnaičių sueigą kviečia seniūnas pagal iš anksto sudarytą dalyvių sąrašą. Pirmosios tokios sueigos metu protokolu patvirtinama sueigos sudėtis – dalyviai, turintys sprendimo priėmimo ir patariamojo balso teises. Pasikeitusi išplėstinėsseniūnaičių sueigos sudėtis tvirtinama nauju protokolu.

21. Vienai bendruomeninei organizacijai atstovauja vienas narys. Bendruomeninių organizacijų atstovų skaičius neturi viršyti seniūnaičių skaičiaus.

22. Tose seniūnijose, kuriose bendruomeninių organizacijų, pareiškusių pageidavimą dalyvauti išplėstinėje sueigoje, skaičius didesnis, nei numatyta šių nuostatų21 punkte, kiekvienais ateinančiais metais rotacijos būdu keičiami ne mažiau kaip vienas trečdalis bendruomeninių organizacijų atstovų pagal jų pačių susitarimą (grafiką ar pan.). Apie tokį susitarimą bendru visuomeninių organizacijų raštu prieš pirmąją metų sueigą informuojamas seniūnas.

23. Deleguotasis bendruomeninės organizacijos atstovas gali būti keičiamas kitu apie tai raštu informavus seniūną.

24. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti pareiškę pageidavimą raštu seniūnui tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.

25. Kiti išplėstinės sueigos klausimai sprendžiami 3 skyriuje nustatyta tvarka.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

26. Seniūnaitijų gyventojams informaciją apie seniūnaičių sueigoje priimtus sprendimus teikia seniūnaičiai.

27. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Seniūnas užtikrina, kad atitinkamų Savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų būtų paskelbti Savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.